peilininkas

peilininkas
peĩlininkas (-inykas; SD195), -ė smob. (1) 1. Q344, CII44, R255, KII56 peiliadirbys, peiliakalys: Peilininkas tos pačios vertės geležį perdirba į peilius . 2. N, K kas prekiauja peiliais. 3. kas mušasi, pjaustosi su peiliais: Tuose pagiriuose daug yra peĩlinykų Ig.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • peilininkas — pei̇̃lininkas, pei̇̃lininkė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • peilinis — 2 peilìnis, ė smob. (2) žr. peilininkas 3: Tie peilìniai muštynes pradėjo Grš. Pasirodė, kad tai kadaise buvęs vagis ir peilinis rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peilius — peĩlius sm. (2) NdŽ žr. peilininkas 1, 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”